Nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojo atnaujinti Atsakingojo skolinimo nuostatai, kurie keičia kai kurias būsto paskolų sąlygas. Daliai gyventojų tai gali palengvinti pirmo būsto įsigijimą, tačiau kitiems, ypač planuojantiems antrą ar paskesnę būsto paskolą, reikalavimai tampa griežtesni.

Šie pokyčiai svarbūs ne tik tiems, kurie jau aktyviai ieško būsto. Jie aktualūs ir žmonėms, kurie būsto pirkimą planuoja artimiausiais metais, kaupia pradinį įnašą ar svarsto, kokią paskolos sumą galėtų sau leisti.

Pirmo būsto pirkėjams – daugiau galimybių

Vienas svarbiausių pokyčių – pirmą būstą perkantiems gyventojams minimalus pradinis įnašas mažėja nuo 15 iki 10 proc. Tai reiškia, kad daliai žmonių būsto pirkimas gali tapti pasiekiamas greičiau, nes reikės sukaupti mažesnę nuosavų lėšų dalį.

Vis dėlto svarbu suprasti, kad 10 proc. pradinis įnašas nereiškia automatinės garantijos. Galutinį sprendimą kiekvienu atveju priima kredito įstaiga, įvertinusi žmogaus pajamas, įsipareigojimus, kredito istoriją, perkamą būstą ir bendrą finansinę situaciją.

Kitaip tariant, taisyklės suteikia daugiau galimybių, bet bankas vis tiek vertins, ar paskola konkrečiam žmogui yra tvari ir saugi.

Kas laikomas pirmo būsto pirkėju?

Mažesnis pradinis įnašas taikomas ne visiems, kurie pirmą kartą ima būsto paskolą. Svarbu atitikti pirmo būsto pirkėjo kriterijus.

Pirmo būsto pirkėju laikomas asmuo, kuris ima pirmą paskolą pirmajam gyvenamosios paskirties būstui įsigyti ar statyti ir šiuo metu neturi bei per pastaruosius penkerius metus neturėjo jokio nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto.

Tai reiškia, kad jei žmogus jau turi ar neseniai turėjo kitą nekilnojamąjį turtą, net jei tai nėra pagrindinis gyvenamasis būstas, jam gali būti taikomas ne 10 proc., o didesnis pradinio įnašo reikalavimas.

Todėl prieš planuojant būsto pirkimą verta iš anksto pasitikrinti, kuriai pirkėjų grupei priklausote ir kokie reikalavimai būtų taikomi jūsų situacijoje.

Antrai būsto paskolai – griežtesnės sąlygos

Pokyčiai aktualūs ir tiems, kurie jau turi būsto paskolą ir planuoja dar vieną. Imant antrą ar paskesnę būsto paskolą, ir toliau galioja ne mažesnis kaip 30 proc. pradinio įnašo reikalavimas.

Tačiau keičiasi išimtis, kuri leidžia pradinį įnašą sumažinti iki 15 proc. Nuo rugpjūčio šia išimtimi galima pasinaudoti tik tada, kai žmogus yra grąžinęs daugiau nei pusę kiekvienos jau turimos būsto paskolos pradinės sumos.

Tai svarbu tiems, kurie svarsto įsigyti papildomą būstą, investicinį nekilnojamąjį turtą ar didinti turimą paskolų portfelį. Tokiais atvejais reikės atidžiau įsivertinti ne tik pradinį įnašą, bet ir bendrą įsipareigojimų lygį.

Keičiantiems būstą išlieka lankstumo

Gyventojams, kurie keičia pagrindinį būstą, numatytos išimtys išlieka. Tai aktualu šeimoms ar asmenims, kurie parduoda turimą būstą ir perka naują, pavyzdžiui, dėl pasikeitusių gyvenimo poreikių, šeimos pagausėjimo ar persikėlimo į kitą miestą.

Tokiais atvejais gali būti suteikiama galimybė laikinai įsigyti naują būstą su mažesniu pradiniu įnašu, o trūkstamą dalį padengti pardavus ankstesnį būstą. Vis dėlto tokį sprendimą taip pat reikėtų planuoti atsargiai, nes tam svarbus pardavimo terminas, turto likvidumas ir galimybė laikinai valdyti didesnius įsipareigojimus.

Svarbu ne tik pradinis įnašas

Nors daugiausia dėmesio dažnai skiriama pradiniam įnašui, tai nėra vienintelis kriterijus, nuo kurio priklauso galimybė gauti būsto paskolą.

Kredito įstaigos vertina pajamų stabilumą, turimus įsipareigojimus, kredito istoriją, šeimos išlaidas ir tai, kiek pajamų kiekvieną mėnesį reikėtų skirti paskolos įmokoms. Nuo rugpjūčio paskolos įmokos ir pajamų santykis vertinamas skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma.

Tai reiškia, kad paskolos gavėjas turi būti pasiruošęs ne tik dabartinėms sąlygoms, bet ir galimiems palūkanų pokyčiams ateityje. Net jei šiandien mėnesio įmoka atrodo priimtina, svarbu įsivertinti, ar ji netaptų per didele pasikeitus palūkanoms, pajamoms ar šeimos išlaidoms.

Ką verta padaryti prieš imant paskolą?

Prieš pradedant būsto paieškas verta aiškiai žinoti, kokią paskolos sumą realiai galite sau leisti. Tai padeda išvengti situacijos, kai pasirenkamas per brangus būstas arba paskolos įmoka tampa per didele našta kasdieniam biudžetui.

Pirmiausia verta įsivertinti, kiek pradinio įnašo jau turite, kokios jūsų mėnesio pajamos, kokie turimi įsipareigojimai ir kiek pinigų lieka po būtinųjų išlaidų. Taip pat svarbu turėti finansinį rezervą, nes būsto įsigijimas dažnai pareikalauja papildomų išlaidų: notaro, turto vertinimo, įrengimo, remonto, draudimų ar persikraustymo.

Taip pat verta palyginti kelių kredito įstaigų pasiūlymus. Skirtingi bankai gali skirtingai vertinti pajamas, taikyti skirtingas maržas ir siūlyti skirtingas sąlygas. Net nedidelis palūkanų skirtumas ilgalaikėje paskoloje gali reikšti reikšmingą sumą.

Pokyčiai suteikia galimybių, bet sprendimas turi būti atsakingas

Atnaujintos būsto paskolų taisyklės pirmo būsto pirkėjams gali suteikti daugiau galimybių, tačiau mažesnis pradinis įnašas neturėtų skatinti skubėti. Būsto paskola dažniausiai yra vienas didžiausių finansinių įsipareigojimų gyvenime, todėl sprendimas turi būti priimamas įvertinus ne tik šiandienines pajamas, bet ir ilgalaikį finansinį stabilumą.

Jeigu planuojate pirkti būstą, verta iš anksto susidėlioti aiškų finansinį planą: kiek galite skolintis, kokią įmoką galite mokėti saugiai, kiek lėšų reikėtų pasilikti rezervui ir kaip paskola paveiks kitus jūsų finansinius tikslus.

Jeigu nesate tikri, nuo ko pradėti - verta pasikonsultuoti. Finansų treneriai gali padėti įsivertinti jūsų galimybes, pasiruošti pokalbiui su banku, palyginti paskolos pasiūlymus ir priimti sprendimą, kuris atitinka ne tik banko reikalavimus, bet ir jūsų ilgalaikį finansinį saugumą.

Užsiregistruokite nemokamai konsultacijai su Finansų trenerių specialistu:

https://finansutreneriai.lt/lt/registracija

Straipsnis parengtas informaciniais tikslais ir nėra laikomas asmenine finansine rekomendacija.