Investavimas Lietuvoje tampa vis labiau prieinamas – pradėti galima ir nuo nedidelių sumų, o investavimo platformų bei finansinių priemonių pasirinkimas šiandien yra gerokai platesnis nei anksčiau.

Tačiau pradėjus investuoti atsiranda ir mokestinių klausimų. Kada reikia mokėti gyventojų pajamų mokestį? Kas nutinka pardavus investicijas su pelnu? Ar galima uždirbtas lėšas iš karto reinvestuoti nemokant mokesčių po kiekvieno sandorio?

Nuo 2025 m. Lietuvoje veikia investicinės sąskaitos režimas, kuris tam tikrais atvejais leidžia atidėti investicinio pelno apmokestinimą iki momento, kai pinigai išimami iš investicinės sąskaitos ir nebėra naudojami investavimui.

Vis dėlto investicinė sąskaita nėra atskiras investavimo produktas ir nereiškia, kad investicijų pelnas tampa neapmokestinamas. Todėl svarbu suprasti, kaip šis režimas veikia praktiškai.

Kas yra investicinė sąskaita?

Investicinė sąskaita – tai gyventojo vardu turima pinigų sąskaita, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai ir naudojama investavimui į reikalavimus atitinkančius finansinius produktus.

Tai nebūtinai turi būti speciali banko paslauga pavadinimu „investicinė sąskaita“. Svarbiausia, kad pasirinkta sąskaita atitiktų nustatytas sąlygas ir būtų naudojama investavimo tikslams.

Per ją galima investuoti, pavyzdžiui, į biržoje prekiaujamas akcijas ir obligacijas, investicinius fondus, ETF bei kitas teisės aktuose numatytas finansines priemones.

Tačiau investicinės sąskaitos režimas netaikomas visoms investicijoms. Pavyzdžiui, jis nėra taikomas kriptovaliutoms ar įprastiems bankų indėliams.

Pagrindinis privalumas – galimybė atidėti mokesčius

Vienas svarbiausių investicinės sąskaitos privalumų – galimybė atidėti investicinio pelno apmokestinimą.

Naudojantis įprasta investavimo tvarka, pardavus investiciją ir uždirbus pelno gali atsirasti prievolė deklaruoti pajamas ir mokėti gyventojų pajamų mokestį.

Investicinės sąskaitos atveju svarbiausia tampa ne kiekvienas atskiras sandoris, o tai, kiek pinigų į sąskaitą buvo įnešta ir kiek iš jos išimta.

Kol uždirbtos lėšos lieka investicinėje sąskaitoje ir yra reinvestuojamos, mokestinė prievolė nuo investicinio prieaugio neatsiranda. Ji atsiranda tada, kai iš sąskaitos išimama daugiau pinigų, nei tuo metu joje likę apskaityto gyventojo įnašo.

Kaip tai atrodo praktiškai?

Tarkime, į investicinę sąskaitą įnešate 10 000 eurų ir juos investuojate. Po kurio laiko investicijų vertė išauga iki 12 000 eurų.

Jeigu iš sąskaitos išsiimate 5 000 eurų, GPM mokėti nereikia, nes ši suma neviršija jūsų įneštų pinigų. Tačiau likęs apskaitomas įnašas sumažėja iki 5 000 eurų.

Jeigu vėliau išsiimtumėte dar 7 000 eurų, 5 000 eurų būtų laikomi likusio įnašo grąžinimu, o 2 000 eurų – apmokestinamosiomis pajamomis.

2026 m. tokioms per investicinę sąskaitą gautoms apmokestinamosioms pajamoms taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas.

Šis principas ypač aktualus žmonėms, kurie pardavę vienas investicijas gautus pinigus iš karto investuoja į kitas ir nenori, kad kiekvienas pelningas sandoris iš karto sukurtų mokestinę prievolę.

Ar investicinė sąskaita reiškia mažesnius mokesčius?

Nebūtinai. Pagrindinis šio režimo privalumas yra mokesčių atidėjimas, o ne jų panaikinimas.

Tai gali būti naudinga ilgalaikiam investuotojui, kuris uždirbtą pelną daugelį metų reinvestuoja. Lėšos, kurios kitu atveju galėtų būti skirtos mokesčiams, lieka investuotos ir gali toliau generuoti potencialią grąžą.

Tačiau svarbu įvertinti ir kitą pusę. Pasirinkus investicinės sąskaitos režimą netaikoma įprastai tam tikroms finansinių priemonių pardavimo pajamoms galinti galioti 500 eurų neapmokestinamojo pelno lengvata.

Todėl investicinė sąskaita nėra automatiškai geriausias pasirinkimas kiekvienam investuotojui. Verta įvertinti investuojamas sumas, investavimo laikotarpį, sandorių dažnumą ir tai, ar uždirbtą pelną planuojate išsiimti, ar reinvestuoti.

O kaip su dividendais?

Dividendams taikoma kita tvarka.

Investicinės sąskaitos mokestinio atidėjimo principas dividendams netaikomas – jie apmokestinami bendra tvarka. Vien tai, kad dividendai gaunami į investicinę sąskaitą, jų apmokestinimo neatideda.

Tačiau po mokesčių į investicinę sąskaitą gauta dividendų suma gali būti laikoma nauju įnašu ir toliau naudojama investavimui.

Todėl investuojant į dividendus mokančias įmones svarbu nepainioti dividendų apmokestinimo su pelnu, gaunamu pardavus finansines priemones.

Investavimui verta turėti atskirą sąskaitą

Nors investicine galima deklaruoti reikalavimus atitinkančią gyventojo sąskaitą, praktiškai ją verta atskirti nuo kasdienėms išlaidoms naudojamos banko sąskaitos.

Sąskaita, į kurią gaunate atlyginimą ir kurią kartu naudojate pirkiniams, komunalinėms paslaugoms ar kitoms kasdienėms išlaidoms, negali būti deklaruojama kaip investicinė sąskaita.

Iš investicinės sąskaitos atlikti mokėjimai, nesusiję su tinkamomis investicijomis ar jų administravimu, gali būti vertinami kaip lėšų išmokėjimas.

Atskira sąskaita taip pat padeda lengviau sekti įnašus, išmokėjimus ir išvengti klaidų deklaruojant pajamas.

O jeigu investuojate per užsienio platformą?

Investicinės sąskaitos režimas nėra taikomas tik Lietuvos bankų sąskaitoms.

Tam tikrais atvejais investicine gali būti deklaruojama ir gyventojo vardu užsienio finansų įstaigoje ar investavimo platformoje turima pinigų sąskaita.

Vis dėlto vien tai, kad naudojatės investavimo platforma, dar nereiškia, kad visos joje siūlomos investicijos atitinka investicinės sąskaitos režimo reikalavimus. Reikia vertinti tiek pačią sąskaitą, tiek pasirenkamus finansinius produktus.

Kaip deklaruojama investicinė sąskaita?

Prieš pradedant investuoti atskiro prašymo VMI teikti nereikia.

Investicinė sąskaita deklaruojama pasibaigus mokestiniams metams kartu su metine gyventojų pajamų mokesčio deklaracija. Joje pateikiami reikalingi sąskaitos duomenys, informacija apie įnašus, išmokėjimus ir kiti mokesčiui apskaičiuoti reikalingi duomenys.

Todėl nuo pat pradžių verta tvarkingai sekti pinigų judėjimą ir saugoti informaciją apie atliktas operacijas.

Kam investicinė sąskaita gali būti naudinga?

Investicinės sąskaitos režimas gali būti ypač aktualus žmonėms, kurie investuoja ilgam laikotarpiui, reguliariai papildo investicijas ir uždirbtą pelną dažniausiai reinvestuoja.

Jis taip pat gali būti patogus aktyviau keičiantiems savo investicijų portfelį, nes pardavus vienas investicijas ir įsigijus kitas nereikia po kiekvieno pelningo sandorio iš karto skaičiuoti mokėtino GPM.

Tuo tarpu investuojantiems nedidelėmis sumomis, retai atliekantiems sandorius ar reguliariai išsiimantiems uždirbtą pelną verta palyginti investicinės sąskaitos režimą su įprasta investicijų apmokestinimo tvarka.

Svarbiausia – ne pati sąskaita, o finansinis planas

Investicinė sąskaita gali būti naudinga mokestinė priemonė, tačiau pati savaime ji nepadeda pasirinkti, į ką investuoti ar kokią riziką prisiimti.

Prieš pradedant investuoti verta įsivertinti savo finansinę situaciją: ar turite pakankamą finansinį rezervą, kokiam tikslui investuojate, kada pinigų gali prireikti ir kokius investicijų vertės svyravimus galite toleruoti.

Tik tuomet verta rinktis konkrečias investavimo priemones ir spręsti, ar investicinės sąskaitos režimas padės efektyviau siekti jūsų finansinių tikslų.

Jeigu nesate tikri, nuo ko pradėti, kaip pasirinkti investavimo būdą ar ar investicinė sąskaita tinkama būtent jūsų situacijai – verta pasikonsultuoti. Finansų treneriai gali padėti įsivertinti jūsų finansinę situaciją, investavimo tikslus ir pasirinkti sprendimus, kurie atitiktų jūsų ilgalaikį finansinį planą.

Užsiregistruokite nemokamai konsultacijai su Finansų trenerių specialistu:

https://finansutreneriai.lt/lt/registracija 

Straipsnis parengtas informaciniais tikslais ir nėra laikomas asmenine finansine rekomendacija.