Šių metų pradžioje daug lietuvių jau gavo tai, ko laukė – II pensijų pakopos išmokas. Vieni pinigus jau išleido, kiti dar galvoja, ką su jais daryti. Ir būtent čia prasideda svarbiausia dalis. Nes tai nebuvo valstybės dovana ar premija. Tai buvo Jūsų pačių dešimtmečiais kaupti pinigai, tik grąžinti į rankas.

Prekybos centruose – eilės.

Netrukus po išmokėjimo pardavimai parduotuvėse gerokai šoktelėjo. Lietuvos banko atstovas viešai pažymėjo, kad poreikis gryniesiems pinigams kai kuriomis dienomis buvo net penkis kartus didesnis nei įprastai. Ir nors niekas nedraudžia savo pinigus išleisti kaip norima, verta stabtelėti ir pagalvoti: ar po pusmečio dėl to neteks gailėtis?

Kiek iš tikrųjų buvo sukaupta?

Norint suprasti, apie ką kalbame, padės keletas skaičių. II pensijų pakopoje šiuo metu dalyvauja apie 1,4 mln. Lietuvos gyventojų, o bendra visų jų sukaupta suma siekia apie 10,6 mlrd. eurų. Vidutiniškai kiekvienas kaupėjas sąskaitoje turėjo apie 7 000 eurų, iš kurių dalį sumos sudarė paties žmogaus įmokos, dalį – valstybės paskata, o dalį – investavimo rezultatas.

Kitaip tariant: jei žmogus įmokėjo, tarkime, 5 000 eurų, jo sąskaitoje galėjo būti 7 000 ar daugiau. Ta papildoma suma neatsirado „iš oro” – ją sudarė ne tik investicinė grąža, bet ir valstybės paskata. Valstybė kiekvieną mėnesį prie kaupiančiojo pensijos papildomai prisideda 1,5 proc. nuo užpraėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio: 2025 m. ši suma siekė 30,33 euro per mėnesį, o 2026 m. – 33,49 euro per mėnesį. Todėl II pakopos sąskaitoje esanti suma augo iš kelių šaltinių: žmogaus įmokų, valstybės prisidėjimo ir investavimo rezultatų. Ir būtent todėl šis sprendimas toks svarbus: tas augimas galėjo tęstis toliau. Tik klausimas – ar jis tikrai tęsis?

Trys pasirinkimai, kur išleisti – trys skirtingos ateities kryptys

Tie, kurie dar tik galvoja, kur išleisti atgautus pinigus, turi tris pasirinkimus:

1. Pirmas pasirinkimas – išleisti ir gyventi šiandien. Atnaujinti namus, sumokėti skolas, nuvykti į svajotą kelionę. Tai teisėtas sprendimas, tačiau verta suprasti, kad pensijų sistema buvo kuriama kaip papildomas saugiklis ateičiai, o ne kaip premija. Išleidus šiandien – rytoj santaupų nebebus.

2. Antras kelias – padėti pinigus dirbti. Ir čia atsiveria daug platesnės galimybės nei vien grįžimas į II pakopą. Investicinis gyvybės draudimas leidžia vienu metu ir apsaugoti šeimą, ir kaupti: lėšos investuojamos, o ne tiesiog laikomos sąskaitoje. III pensijų pakopa yra dar viena galimybė savarankiškai kaupti ateičiai, renkantis įmokų dydį, kaupimo tempą ir investavimo kryptį pagal savo tikslus bei rizikos toleranciją. Be to, nekilnojamas turtas, papildoma paskola ar apgalvota investicija – visa tai gali duoti ilgalaikę naudą, jei sprendimas priimamas pasikonsultavus ir ne skubotai.

3. Trečias kelias – nieko nedaryti. Ir tai, deja, dažniausias lietuvių pasirinkimas. Pinigai lieka sąskaitoje, sistema palikta, pensijos klausimas atidėtas. Lietuvos banko skaičiavimai rodo, kad Sodros mokama pensija ateityje gali sudaryti tik apie trečdalį dabartinių pajamų. Jei šiandien uždirbate 1 500 eurų į rankas, pensijoje iš Sodros tikėtis galite maždaug 500 eurų. Trūkstamus 1 000 eurų per mėnesį kažkas turės padengti ir tas kažkas esate Jūs. Būtent todėl II pakopos pinigai nebuvo tiesiog „papildomos lėšos" – tai buvo viena iš priemonių tam skirtumui sumažinti. Jei jos nebėra, verta pagalvoti, kas užims jų vietą.

Kodėl verta pasikalbėti su specialistu?

Klausimas „kur dėti pinigus" atrodo paprastas, bet atsakymas priklauso nuo kiekvieno situacijos: amžiaus, pajamų, šeimos, esamų įsipareigojimų, rizikos tolerancijos. Tam, kam 35 metai ir gaunamas stabilus atlyginimas, tinka vienas sprendimas. Tam, kam 55 metai ir artėja pensija – visai kitas.

Finansų treneriai padeda sudaryti individualų finansinį planą, išsiaiškinti, kurios investavimo ar draudimo formos labiausiai atitinka Jūsų situaciją, ir priimti sprendimus remiantis skaičiais. Konsultacija nemokama – ir tai gali būti pats prasmingiausias žingsnis, kurį žengsite, kad rytoj nesigailėtumėte šiandienos sprendimų.

Užsiregistruokite konsultacijai: https://finansutreneriai.lt/lt/registracija